Viešoji nuosavybė
DeepL mašininis vertimas iš viešosios nuosavybės anglų teksto. Angliškas originalas lieka per EN arba LT+EN.
Jėzaus Kristaus Sofija
*Išvertė Samuel Zinner; redagavo Mark Mattison („Other Gospels Nag Hammadi Initiative“)* *Pagrindinis naudotas rankraščio stulpelis: Berlyno kodeksas 8502 (lygiagretūs stulpeliai praleisti).*
1. Atsiranda Gelbėtojas
**1.** Kai jis prisikėlė iš mirusiųjų, jo dvylika mokinių ir septynios moterys toliau sekė paskui jį ir nukeliavo į Galilėją, į kalną, vadinamą „Derliaus vieta ir džiaugsmas“, **2.** ir dėl to buvo suglumę dėl pasaulio esminės prigimties, plano, dieviškosios apvaizdos, valdžios galių, to, kaip Gelbėtojas su jais bendrauja, ir dieviškojo plano paslapčių. **3.** Tada jiems pasirodė Gelbėtojas, ne savo ankstesne (matoma) išvaizda, bet kaip nematoma dvasia. **4.** Jo pavidalas buvo tarsi aukšto, spindinčio angelo, tačiau to, į ką jis panašus, aš negaliu apibūdinti, nes nė vienas mirtingasis to neišlaikytų – tai buvo visiškai tyras, tobulas kūnas, toks, apie kokį jis mums mokė ant kalno, vadinamo „Alyvų kalnu“, Galilėjoje. **5.** Jis tarė: „Taika jums! Savo taiką aš jums duodu!“ **6.** Ir jie visi buvo sužavėti bei išsigandę. **7.** Gelbėtojas nusijuokė ir paklausė jų: „Apie ką mąstote? Kodėl esate suglumę? Ko ieškote?“ **8.** Pilypas atsakė: „Apie pasaulio esmę ir Gelbėtojo planą.“ **9.** Jis tarė: „Noriu, kad suprastumėte: visi, gimę žemėje nuo pasaulio sutvėrimo iki šiol, nors ir ieškojo Dievo, jo esybės ir pavidalo, jo nerado. **10.** Didžiausi iš jų išminčiai spėliojo remdamiesi tuo, kaip pasaulis sutvarkytas ir kaip jis veikia, tačiau jų spėjimai nepasiekė tiesos. **11.** Kadangi visi filosofai teigia, kad (kosminė) tvarka yra reguliuojama trimis (skirtingais) būdais, todėl jie nesutaria. **12.** Nes kai kurie iš jų teigia, kad ji yra savaiminė. **13.** Kiti teigia, kad tai daro apvaizda, dar kiti – kad tai likimas, tačiau nė vienas iš šių teiginių nėra teisingas. **14.** Pakartosiu: šios trys teiginys, kurias ką tik išdėstiau, yra kilusios iš žemėje gimusių žmonių; nė viena iš jų nepriartėja prie tiesos. **15.** Aš, tačiau, kilau iš Begalinės Šviesos, kurią pažįstu, todėl galiu jums tiksliai pasakyti, kas yra tiesa. **16.** Bet ko, kas yra savaiminės kilmės, gyvenimas yra netikras, nes yra savos kūrybos. **17.** (Providencijos teorijoje) nėra nieko išmintingo, o (likimo teorija) nėra įžvalgi. **18.** Tačiau jums suteikta galimybė žinoti, ir kiekvienas (kitas), kuris nusipelno žinių, jas gaus – kiekvienas, kuris buvo pradėtas ne iš nešvaraus susilietimo sėjos, bet iš to, kuris buvo pirmasis pasiųstas, nes jis yra nemirtingasis tarp mirtingųjų.“
2. Tas, kuris yra
**1.** Matas jam tarė: „Kristau, niekas negali atrasti tiesos, išskyrus per tave, tad pamokyk mus tiesos.“ **2.** Gelbėtojas tarė: „Tas, Kuris Yra, yra neišreiškiamas. Jį nepažino jokia jėga, jokia valdžia, joks atsitiktinis dalykas, jokia galia ar kas nors, kas buvo sukurta nuo pasaulio sutvėrimo iki dabar, išskyrus jį patį ir tuos, kuriuos jis nori per mane, kuris kilau iš Pirmojo Šviesos. **3.** Nuo šiol Jis per mane suteiks jums apreiškimą, nes aš esu Didysis Gelbėtojas. **4.** Nes Jis yra nemirtingas ir amžinas. **5.** „Jis yra“ amžinas, be gimimo, nes kiekvienas, kas gimė, bus sunaikintas (mirtimi). **6.** Ir kaip nesukurtas, Jis neturi pradžios, nes kiekvienas, kas turėjo pradžią, turės pabaigą. **7.** Ir niekas Jam nevadovauja: Jis yra be vardo, nes kiekvienas, turintis vardą, yra kieno nors kito „kūrinys“, (todėl) Jis yra be vardo. **8.** Jis neturi žmogiškosios formos, nes kas turi žmogiškąją formą, tas yra kieno nors kito kūrinys. **9.** Jis turi savitą išvaizdą, nepanašią į nieką, ką jūs esate matę ir suvokę, tačiau tai yra mįslinga išvaizda, pranokstanti viską ir pranokstanti Visumas. **10.** Ji žvelgia į visas puses (vienu metu) ir mato save iš savęs. **11.** Ir Jis yra begalinis bei nesunaikinamas. **12.** Jis yra neapibūdinamas ir amžinas, ir niekas jam neprilygsta. **13.** Jis yra gėris, kuris niekada nesikeičia. **14.** Jis yra be trūkumų. **15.** Jis yra amžinas. **16.** Jis yra palaimintas. **17.** Jo neįmanoma pažinti, bet jis nuolat pažįsta save patį. **18.** Jis yra beribis; jo neįmanoma apibūdinti. **19.** Jis yra tobulas, be jokių trūkumų. **20.** Jis yra palaimintas, be kaltės, **21.** kuris vadinamas „Pasaulio Tėvu“.
3. To, Kuris Yra, išvaizda ir dvasia
**1.** Pilypas paklausė: „Kristau, kaip gi jis pasirodė tobuliesiems?“ **2.** Tobulasis Gelbėtojas tarė: „Prieš tai, kai kas nors iš to, kas matoma, tapo matoma, jo viduje jau egzistavo didybė ir valdžia, nes jis apima visą pasaulio visumą, o niekas neapima jo. **3.** Taip yra todėl, kad jis yra visiškai protas; jis yra atspindys; jis yra mintis ir išmintis; jis yra mąstymas ir galia. **4.** Jos visos yra lygiavertės galios, būdamos Visumų šaltinis. **5.** Ir visi, kurie atsirado, nuo pirmojo iki ‹paskutinio›, buvo jo išankstiniame žinojime, begalinio nesukurto Tėvo.“ **6.** Tomas paklausė: „Kristau, Gelbėtojau, dėl kokios priežasties šie dalykai atsirado ir kodėl jie buvo apreikšti?“ **7.** Tobulasis Gelbėtojas tarė: „Aš atsiradau iš Begaliniojo, kad jums viską papasakočiau. **8.** Būtybė, kuri yra Dvasia, buvo tas, kuris pagimdė, turėdamas gimdytojo galią ir to, kuris [suteikia] formą, prigimtį, kad būtų atskleistas didis turtas, gyvenęs Jame. **9.** Dėl savo gailestingumo ir meilės Jis troško pats duoti vaisių, kad nereikėtų ‹mėgautis› savo gerumu visiškai vienas (savo jėgomis), bet kad kitos nejudančios kartos dvasios galėtų sukurti kūnus ir vaisius, šlovę ir nesunaikinamumą bei jo begalinę dovaną, kad jo lobis galėtų būti apreikštas nesukurtuoju Dievu, visų nesunaikinamųjų ir tų, kurie vėliau atsiras, bet dar nebuvo matomai pasirodę, Tėvu. **10.** Tarp nesunaikinamųjų vyrauja didelis skirtumas.“ **11.** Ir jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti, te klausosi apie nesunaikinamuosius! Aš kalbėsiu tiems, kurie yra pabudę!“ **12.** Jis tęsė toliau ir tarė: „Viskas, kas kilo iš to, kas yra gendantis, pražus, nes kilo iš to, kas yra gendantis. Viskas, kas kilo iš to, kas yra negendantis, nepražus, nes yra iš to, kas yra negendantis. **13.** Todėl daugelis suklydo, nes nežinojo šio skirtumo, ir jie mirė.“
4. Tėvo atspindys
**1.** Marija jo paklausė: „Kristau, kaip tai paaiškės?“ **2.** Tobulas Gelbėtojas tarė: „Pradėk nuo paslėptų dalykų iki matomų dalykų pabaigos, ir Minties spinduliavimas pats tau atskleis, kaip tikėjimas nematomais dalykais randamas matomuose dalykuose, kurie priklauso nesukurtam Tėvui. **3.** Kas turi ausis klausyti, tas tegul klauso! **4.** Pasaulio Viešpats nevadinamas „Tėvu“, bet „Protėviu“, nes Tėvas yra tų, kurie taps matomi, kilmės principas, tačiau jis yra Protėvis be pradžios. **5.** Jis mato save savyje, tarsi veidrodyje, pasirodęs savo atvaizdu kaip dieviškasis Savęs Tėvas ir kaip atspindys, nes jis yra To, Kuris Yra, pirmojo egzistuojančio, nesukurtos Tėvo, akivaizdoje. **6.** Iš tiesų jis yra toks pat senas ‹kaip› šviesa, kuri yra prieš jį, tačiau savo galia jis neprilygsta jam. **7.** Vėliau jis apreiškė daugybę atspindinčių, savaime gimusių būtybių, lygių amžiumi ir galia, gyvenančių šlovėje, (net) nesuskaičiuojamų, kurių tauta vadinama „Karta, virš kurios nėra jokios karalystės“, (nes) šioje (karalystėje) tu tapai matomas. **8.** Ir šių žmonių, gyvenančių toje vietoje, virš kurios nėra karalystės, ‹jis› vadinamas „Negimusiuoju“, „Dievu“, „Dievo vaikų Išganytoju“, „Tuo, Kuris tarp jūsų neturi sau lygio“. **9.** Nežinomasis yra kupinas visokios šlovės, nesunaikinamumo ir neapsakomo džiaugsmo. **10.** Ir jie visi ilsisi Jame, nuolat džiaugdamiesi neapsakomu džiaugsmu dėl Jo niekada nesikeičiančios šlovės ir neišmatuojamo džiaugsmo **11.**, kurio iki šiol niekada nebuvo girdėta ar net žinoma tarp visų amžių ir jų pasaulių.“
5. Nemirtingasis žmogus, Sofija ir Ogdoadas
**1.** Matas jo paklausė: „Kaip buvo apreikštas Žmogus?“ **2.** Tobulasis Gelbėtojas tarė: „Noriu, kad pažintumėte tą, kuris pasirodė prieš pasaulį. **3.** Pradžioje begalinis, savaime atsiradęs, savaime susikūręs Tėvas, kuris buvo kupinas spindinčios ir neapsakomos šviesos, kai nusprendė savo atvaizdui tapti didžiąja jėga, tos šviesos kūrimo principas staiga pasirodė kaip nemirtingas androginiškas Žmogus, kad per tą nemirtingą Žmogų jie galėtų gauti išgelbėjimą ir pabusti iš užmaršties per tą, kuris buvo pasiųstas kaip aiškintojas, kuris gyvena su jumis iki vargšų vagių pabaigos, **4.** nes jo sutuoktinė yra Sofija, didžioji, kuri jame nuo pat pradžių buvo paskirta susijungimui su savęs gimdytu Tėvu, iš Nemirtingojo Žmogaus. **5.** Tada mes buvome pirmieji, pasirodę dieviškume ir karalystėje, nes Tėvas, vadinamas „Žmogumi“, „Savęs Tėvu“, atskleidė ‹tai›. **6.** Ir savo pačios didybės labui jis sukūrė galingą eoną, kurio vardas yra Ogdoadas, ir suteikė jam didžiulę valdžią, netgi valdžią virš nuskurdusios kūrinijos. **7.** Iš tos šviesos ir trigubo vyriškojo Dvasios, priklausančios jo sutuoktinei Sofijai, jis sukūrė dievus, angelus ir arkangelus – nesuskaičiuojamas miriadas tarnystei. **8.** Taip buvo todėl, kad dieviškumas ir karalystė kilo iš šio Dievo, todėl jis buvo vadinamas „Dievų Dievu“, „Karalių Karaliumi“. **9.** Savo viduje Pirminis Žmogus turi savo vienintelį protą ir mintį, būdamas būtent (mintis), apmąstymas ir kontempliacija, protas ir galia. **10.** Visos egzistuojančios savybės yra [tobulos, nemirtingos]. **11.** Kalbant apie nesunaikinamumą, jos iš tiesų yra lygios, tačiau kalbant apie galią, yra skirtumas, panašus į skirtumą tarp tėvo ir sūnaus, tarp sūnaus ir minties, bei tarp minties ir to, kas lieka (po to). **12.** Kaip jau minėjau anksčiau, tarp sukurtų būtybių pirmąją vietą užima monada ‹...›. **13.** Ir galiausiai Tas, kuris viską apreiškė, viską apreiškė iš savo galios. **14.** Iš sukurtų esybių atsirado viskas, kas buvo suformuota, o iš to, kas buvo suformuota, atsirado tai, kas buvo sukurta, (ir) iš to, kas buvo sukurta, (atsirado) tai, kas buvo pavadinta. **15.** Štai taip nuo pradžios iki pabaigos atsirado skirtumas tarp nesukurtųjų.“
6. Pirmagimis androginiškasis Sūnus
**1.** Tada Bartolomėjus jo paklausė: „Kaip jis Evangelijoje vadinamas ‚Žmogumi‘ ir ‚Žmogaus Sūnumi‘? Taigi, kuris iš jų susijęs su Sūnumi?“ **2.** Šventasis jam tarė: „Noriu, kad žinotum, jog Pirminis Žmogus, vadinamas ‚Pradėtoju‘, ‚Savaime Užbaigtu Protumu‘, **3.** apmąstė su savo sutuoktine, [Didžiąja] Sofija, ir apreiškė savo pirmagimį, androginišką sūnų. **4.** Jo vyriškasis vardas yra „Pirmagimis Dievo Sūnus“, o moteriškasis – „Pirmagimė Sofija, Visatos Motina“, kai kurie ją vadina „Meile“. **5.** Taigi, pirmagimis, vadinamas „Kristumi“, iš [Dvasios ir] Šviesos sukūrė nesuskaičiuojamą angelų gausybę [tarnystei], nes jis turi valdžią iš savo Tėvo.“ **6.** Jo mokiniai jam tarė: „Kristau, pamokyk mus apie Tėvą, vadinamą „Žmogumi“, kad ir mes galėtume tiksliai suprasti jo šlovę.“ **7.** Tobulasis Gelbėtojas tarė: „Kas turi ausis klausyti, tas tegul klauso! **8.** Dėl savo kilmės iš šviesos pirmagimis Tėvas vadinamas „Adomu, Šviesos Akimi“, o visa jo karalystė sudaryta iš spindinčios šviesos, ir jo [neapsakomi, be šešėlių] šventieji angelai nuolat džiaugiasi iš džiaugsmo dėl atspindžių, kuriuos gavo iš savo Tėvo. **9.** Žmogaus Sūnaus, vadinamo „Kristumi“, karalystė yra kupina neišreiškiamo ir šešėlių neturinčio džiaugsmo, ‹ir› niekada nesikeičiančio džiaugsmo, džiaugsmo dėl jo nesunaikinamos šlovės, iki šiol negirdėtos ir neatskleistos ‹tuose› amžiuose ir jų pasauliuose, kurie atsirado vėliau. **10.** [Aš] atsiradau [iš savęs paties] ir iš pirminės Begalinės Šviesos, kad galėčiau jus pamokyti visų šių dalykų.“
7. „Pistis Sophia“
**1.** Jo mokiniai vėl tarė: „Kristau, paaiškink mums aiškiai, ‹kaip› tikrai egzistuojantys nusileido iš nematomybės, iš nemirtingųjų (sferų) į mirtingųjų pasaulį.“ **2.** Tobulas Gelbėtojas tarė: „Žmogaus Sūnus susivienijo su savo drauge Sofija ir apsireiškė [galinga] androginiška [šviesa]. **3.** Jos vyriškasis vardas yra „Išganytojas, Visų Tėvas“, **4.** o moteriškasis vardas – „Visų Tėvė Sofija“, kai kurie ją vadina „Pistis“. **5.** Tarsi šviesos lašelis, kiekvienas, kuris ateina į šį pasaulį, yra jo siunčiamas į Visagalio pasaulį, kad jis galėtų juos globoti. **6.** O Sofijos valia jo užmaršties pančiai surišo šviesą, [kad] šitaip visam nuskurdusiam pasauliui būtų atskleista tiesa, būtent (Visagalio) pasididžiavimas ir aklumas, bei nežinojimas, kuris jam suteikė vardą. **7.** Aš, tačiau, didžiosios Šviesos valia, kilau iš aukštybių. **8.** Aš atrišau tą „grandinę“, sustabdęs vagiliuojančio kapo veiklą. **9.** Aš pažadinau tą lašelį, atsiųstą iš Sofijos, kad per mane jis duotų gausių vaisių ir būtų ištobulintas, ir niekada daugiau netaptų netobulas, bet per mane, man būnant Didžiuoju Gelbėtoju, kad jo šlovė būtų apreikšta, kad ir Sofija būtų ištaisyta nuo „to“ trūkumo, kad ‹taip› jos vaikai ‹niekada› daugiau netaptų su trūkumais, bet galėtų įgyti garbę ir šlovę bei pakilti pas savo Tėvą ir suprasti Šviesos kalbos būdą. **10.** O jus atsiuntė Sūnus, kuris (pats) buvo atsiųstas tam, kad jūs galėtumėte įgyti šviesą ir atsiskirti nuo valdžios užmaršties, ir kad dėl jūsų tai niekada daugiau nepasireikštų, tai yra, tas nešvarus trynimas, kylantis iš pavydo, kuris kyla iš jų falo, **11.** ir kad jūs galėtumėte sutrypti jo piktą ketinimą.“
8. Didieji eonai
**1.** Tada Tomas jo paklausė: „Kristau, Gelbėtojau, kiek eonų pranoksta dangų?“ **2.** Tobulas Gelbėtojas tarė: „Aš šlovinu tave už tai, kad klausi apie didžiuosius eonus, nes tavo šaknys glūdi begalybėse. **3.** Kai buvo apreikšti tie, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, savęs pats save pagimdęs Tėvas skubiai ėmėsi sukurti dvylika eonų, kad jie tarnautų dvylikai angelų. **4.** Visi jie yra tobulūs ir geri. **5.** Tokiu būdu atsirado moteriškosios pusės trūkumas.“ **6.** Ir ‹jis› paklausė jo: „Kiek yra nemirtingųjų eonų, pradedant nuo begalybių?“ **7.** Tobulas Išganytojas tarė: „Kas turi ausis klausyti, tas tegul klauso! **8.** Pirmasis eonas yra Žmogaus Sūnus, vadinamas „Pirmagimčiu“, vadinamas „Išganytoju“, tas, kuris pasirodė. **9.** Antrasis eonas yra Žmogus, vadinamas „Adomu, Šviesos Akimi“. **10.** Tai, kas apima juos, yra eonas, virš kurio nėra jokios karalystės, amžinojo, begalinio Dievo, savaime gimęs eonas iš ten gyvenančių eonų, nemirtingųjų, kuriuos aš paaiškinau anksčiau, esantis virš Septintojo, kuris pasireiškė iš Sofijos, kuri yra pirmasis eonas. **11.** Nemirtingasis Žmogus apsireiškė eonais, jėgomis ir karalystėmis bei suteikė valdžią kiekvienam, kuris pasirodo jame, kad jie galėtų vykdyti savo norus iki pat paskutiniųjų dalykų virš chaoso, **12.** nes šie susivienijo tarpusavyje ir atskleidė visą didybę, net iš Dvasios – gausybę šlovingų ir nesuskaičiuojamų šviesų. **13.** Pradžioje šie buvo pavadinti pirmuoju eonu, „antruoju“ ir „trečiuoju“. **14.** Pirmasis vadinamas „Vienybe ir Ramybe“. **15.** Kiekvienas neša savo (tinkamą) vardą, nes „trečiasis“ eonas buvo pavadintas „Susirinkimu“ dėl to didžiojo būrio, kuris pasirodė, – būrio, atsiskleidžiančio kaip viena visuma. **16.** Būtent todėl, kad minios susirenka ir tampa viena, „jos“ vadinamos „Susirinkimu“, dėl to Susirinkimo, kuris pranoksta dangų. **17.** Todėl Ogdoado Susirinkimas pasireiškė kaip androginiškas ir buvo pavadintas iš dalies vyrišku, iš dalies moterišku. **18.** Vyriškoji dalis vadinama „Susirinkimu“, o moteriškoji – „Gyvybe“, kad būtų galima parodyti, jog visų eonų gyvybė kilo iš moters. **19.** Ir visi vardai buvo gauti iš pirminio principo. **20.** Taip buvo todėl, kad iš jo harmonijos su savo mintimi greičiausiai atsirado jėgos, vadinamos „dievais“, **21.** ir remdamiesi ‹savo› kontempliacija, dievų dievai atskleidė ‹dieviškus› dievus, o remdamiesi savo išmintimi dievai atskleidė ‹valdovų› ‹valdovus›, o ‹remiantis› jų minties veiksmais ‹valdovų› ‹valdovai› atskleidė ‹valdovus›, o remdamiesi savo galia ‹valdovai› atskleidė arkangelus, o remdamiesi savo žodžiais arkangelai atskleidė angelus, ir iš jų atsirado ‹atvaizdai›, turintys struktūrą, formą ir pavadinimus visiems eonams ir jų pasauliams. **22.** O tie nemirtingieji, kuriuos ką tik aprašiau, visi jie turi valdžią iš Nemirtingojo Žmogaus, vadinamo „Tyla“, ‹nes› (tyliai) mąstydamas be (išorinio) žodžio, jo didybė buvo užbaigta. **23.** Kadangi nesunaikinamieji turėjo valdžią, jie sukūrė didelę karalystę, kiekvienas gyveno savo Ogdoade kartu su savo dangumi ‹ir› sostais bei šventyklomis, skirtomis jų atitinkamoms didybėms, nes jie visi atsirado per Pasaulio Motinos valią.“
9. Angelai, dangūs ir sferos
**1.** Tada šventieji apaštalai jam tarė: „Kristau, Gelbėtojau, atskleisk mums eonus, nes mums būtina apie juos pasiteirauti.“ **2.** Tobulasis Gelbėtojas tarė: „Galite klausti apie bet ką, ir aš jums atsakysiu. **3.** Jie sukūrė angelų gausybes, nesuskaičiuojamas miriadas tarnystei ir savo šlovei. **4.** Ir jie sukūrė nekaltas dvasias – neišreiškiamas ir nepalankstamas šviesas, nes jos nepatiria jokios negalios ar silpnumo, bet (atvirkščiai) rodo valią. **5.** Tokiu būdu eonai buvo greitai užbaigti kartu su dangumi ir tvirtovėmis Amžinojo Žmogaus ir jo sutuoktinės Sofijos šlovėje. **6.** [Iš ten] visi eonai ir pasauliai ‹ir› tie, kurie atsirado vėliau, gavo pavyzdžius, pagal kuriuos galėjo sukurti ‹savo› atvaizdus, (tiek) chaoso danguje, ‹tiek› savo pasauliuose. **7.** Ir kiekviena prigimtis, pradedant nuo chaoso apreiškimo, gyvena šešėlių neturinčioje šviesoje, neapsakomame džiaugsme ir neišsakomame linksmume. **8.** Jie nuolat džiaugiasi savo niekada neišblėstančia šlove ir begaline ramybe, kuri yra neaprašoma tarp visų eonų ir visų jų galių, atsiradusių vėliau. **9.** Viską, ką dabar jums papasakojau, pasakiau tam, kad jūs galėtumėte šviesti šviesoje dar labiau nei jie.“
10. Motina Sofija ir Yaldabaoth
**1.** Marija jo paklausė: „Šventasis Kristau, iš kur atsirado tavo mokiniai, kur jie eina ir kaip jie turėtų elgtis čia?“ **2.** Tobulasis Gelbėtojas tarė: „Noriu, kad tu sužinotum apie Sofiją, Visumos Motiną. **3.** Aš atskleisiu jo geranoriškumą, ir paaiškės, kad kartu su savo gailestingumu ir savo neišmatuojama prigimtimi jis sukūrė uždangą tarp nemirtingųjų ir tų, kurie atvyko vėliau, kad rezultatas galėtų sekti po kiekvieno eono ir chaoso, kad galėtų „atsirasti“ moteriškosios pusės trūkumas, ir kad paaiškėtų, jog Klaida kovos su ja. **4.** Ir visa tai sudarė Dvasios uždangą. **5.** Kaip jau minėjau anksčiau, iš „tų“ eonų, esančių virš Šviesos emanacijų, lašelis iš Šviesos ir Dvasios nusileido į žemutines chaoso vietas, priklausančias Visagaliui, kad iš to lašelio galėtų atsirasti jų suformuotos figūros, nes tai yra nuosprendis jam, pirminiam kūrėjui, vadinamam „Yaldabaoth“. **6.** Tas lašelis atskleidė jų suformuotas figūras per kvėpavimą, veikdamas kaip gyva siela. **7.** Ji buvo nudžiūvusi ir miegojo sielos nežinojime. **8.** Kai ji įkaito dėl didžiosios vyriškosios šviesos kvėpavimo ir ėmė mąstyti, (ir) kai kvėpavimas įpūtė į (nemirtingąjį), vardus iš to nemirtingojo gavo visi chaoso pasaulyje esantys ir viskas, kas jame yra. **9.** Tačiau kai tai įvyko Motinos Sofijos valia, kad toje vietoje Nemirtingasis Žmogus galėtų susiūti drabužius kaip nuosprendį vagims, ‹jis› vėliau pasveikino to kvėpavimo iškvėpimą. **10.** Tačiau, kadangi jis buvo sielos būtybė, jis negalėjo įgyti tos galios sau, kol nebuvo užbaigtas chaoso būtybių skaičius, kol nepasibaigė didžiojo angelo nustatytas laikas. **11.** Dabar aš jus pamokiau apie Nemirtingąjį Žmogų ir nuėmiau nuo jo vagų pančius. **12.** Jų akivaizdoje aš sudaužiau negailestingųjų vartus, sugėdindamas jų piktus ketinimus, ir jie visi buvo sugėdinti, ir ‹ne› pakilo iš savo nežinojimo. **13.** Štai kodėl aš atvykau į šią vietą – kad jie galėtų susijungti su ta Dvasia ir kvėpavimu ir iš dviejų taptų viena, kaip buvo nuo pat pradžių, kad jūs galėtumėte duoti gausių vaisių ir pakilti pas Tą, Kuris Yra nuo pat pradžių, neapsakomame džiaugsme, šlovėje, garbėje ir Pasaulio Tėvo dovanoje. **14.** Taigi kas pažįsta Tėvą tobulai, tas nueis pas Tėvą ir ilsėsis Negimtojo Tėvo glėbyje. **15.** Tačiau kas pažįsta Jį netobulai, tas liks trūkumo būsenoje ir ilsėsis Ogdoade. **16.** Dabar, kas tyliai pažįsta nemirtingąją Šviesos Dvasią, apmąstydamas ir sutikdamas su tiesa, jei jis man duos Nematomojo ženklus, tas taps šviesa tyliojoje Dvasioje. **17.** Kas pažįsta Žmogaus Sūnų žiniomis ir meile, jei jis man duos Žmogaus Sūnaus ženklą, tas gali eiti gyventi su tais, kurie yra Ogdoade.
11. Baigiamasis raginimas ir džiaugsmingas pamokslas
**1.** Štai! Aš jus pamokiau apie Tobulojo vardą, apie visą šventųjų angelų ir Motinos valią, kad vyriškoji gausybė būtų užbaigta, kad per visus amžius jie galėtų pasirodyti, nuo begalybės iki tų, kurie atsirado Didžiosios Nematomos Dvasios neišmatuojamame turte, kad jie visi galėtų dalytis jo gerumu, netgi „savo poilsio vietos“ turtais, kuriuos nevaldo jokia karalystė. **2.** Ir aš kilau iš pirmojo pasiųstojo, kad galėčiau jums atskleisti Tą, Kuris Yra nuo pradžios, dėl pagrindinio kūrėjo ir jo angelų išdidumo, nes jie giriasi savimi, sakydami, kad yra dievai. **3.** Ir aš atėjau išlaisvinti juos iš jų aklumo, kad galėčiau visiems paskelbti apie Dievą, kuris gyvena virš pasaulio. **4.** Todėl mindžiokite jų kapus, sugėdinkite jų piktus ketinimus, sulaužykite jų jungą ir pažadinkite visus, kurie priklauso man, **5.** nes aš jums, kaip Šviesos Sūnums, suteikiau valdžią virš visko, kad savo kojomis galėtumėte mindžioti jų galią.“ **6.** Štai ką pasakė palaimintasis Gelbėtojas, ir jis išnyko iš jų tarpo. **7.** Ir nuo tos dienos jie Dvasioje patyrė didžiulį, neapsakomą džiaugsmą. **8.** O jo mokiniai pradėjo skelbti amžinojo Tėvo dieviškąją Evangeliją, kuri amžinai neišnyks. Jėzaus Kristaus Sofija --- *Šaltinis: [https://othergospels.com/sophia/](https://othergospels.com/sophia/)* *Vertėjas: Samuel Zinner; redagavo Mark Mattison* *Licencija: Viešoji sritis — „Kitos evangelijos“ („Nag Hammadi Initiative“) dedikacija (žr. https://othergospels.com/about/). Komentarai ir įvadai neįtraukti.*