Viešoji nuosavybė
DeepL mašininis vertimas iš viešosios nuosavybės anglų teksto. Angliškas originalas lieka per EN arba LT+EN.
Petro apokalipsė https://www.earlychristianwritings.com/text/apocalypsepeter-mrjames.html Petro apokalipsė Petro apokalipsė Iš knygos „Apokrifinis Naujasis Testamentas“ (The Apocryphal New Testament), M. R. James – vertimas ir pastabos, Oksfordas: Clarendon Press, 1924 m. Įvadas Neturime gryno ir išsamaus šios knygos teksto, kuri pagal populiarumą ir, tikriausiai, pagal datą užėmė antrąją vietą po kanoninės Šv. Jono apokalipsės. Pirmiausia turime tam tikras citatas, kurias pateikė pirmųjų keturių amžių rašytojai. Be to, turime graikų kalba parašytą fragmentą, vadinamą Akhmimo fragmentu, rastą kartu su Petro Evangelijos Kančios fragmentu rankraštyje, žinomame kaip Gizos rankraštis (rastas kapavietėje), dabar saugomame Kaire. Tai neabejotinai paimta iš Petro „Apokalipsės“; tačiau šiuo metu manau, kad, kaip ir „Kančios fragmentas“ (žr. p. 90), tai yra Petro Evangelijos dalis, kuri buvo šiek tiek vėlesnė knyga nei „Apokalipsė“ ir cituodavo ją beveik in extenso. Be to, Bodleiano bibliotekoje yra sugadintas lapas iš labai mažo V a. graikų rankraščio, kuriame pateikta keletas eilučių, kurias laikau originalaus graikų teksto dalimi. Trečia, Etiopijos versija, esanti vienoje iš daugybės Klemenso knygų formų – raštas, paplitęs arabų ir etiopų kalbomis, kuriame, kaip teigiama, yra apreiškimai apie pasaulio istoriją nuo Sukūrimo, apie paskutinius laikus ir nurodymai bažnyčioms – kuriuos Petras diktavo Klemensui. Šioje versijoje esantis „Apokalipsės“ tekstas turi keletą pašalinių elementų pradžioje ir pabaigoje; tačiau, kaip bandžiau parodyti straipsnių serijoje, paskelbtoje „Journal of Theological Studies“ (1910–1911 m.) ir „Church Quarterly Review“ (1915 m.), ji suteikia geriausią bendrą supratimą apie visos knygos, kurią turime, turinį. Antroji „Sibilos pranašysčių“ knyga (graikų heksametrais) yra didžiosios „Apokalipsės“ dalies parafrazė, o jos įtaką galima aptikti daugelyje ankstyvųjų raštų – „Tomo apeliuose“ (55–57 m.), „Perpetujos kankinystėje“, vadinamajame „Antrajame Klemenso laiške“ ir, mano manymu,