Viešoji nuosavybė
DeepL mašininis vertimas iš viešosios nuosavybės anglų teksto. Angliškas originalas lieka per EN arba LT+EN.
Jokūbo apokalipsė
*Išvertė Samuel Zinner; redagavo Mark Mattison („Other Gospels Nag Hammadi Initiative“)* *Naudotas pagrindinis rankraščio stulpelis: NHC Codex V (lygiagrečios kolonos praleistos).*
1. Jėzus ir Jokūbas
**1.** Tačiau Viešpats man tarė: „Štai dabar išsipildo mano išgelbėjimas. **2.** Aš tau, Jokūbai, mano broli, suteikiau ženklą dėl šių dalykų, nes ne veltui tave vadinu savo broliu, nors tu ir nesi mano materialus brolis, **3.** ir aš neesu nežinojantis apie tave, kad ‹tu›, kai aš tau suteiksiu ženklą, žinotum ir išgirstum!
2. Esantis
**1.** Nieko nebuvo, išskyrus Esantįjį. **2.** Aš pats negaliu būti pavadintas, nes esu kilęs iš Esančiojo, todėl man [buvo suteikti] keli vardai, du iš Esančiojo. **3.** Tačiau aš egzistavau anksčiau už tave.
3. Achamoth, Žemutinė Išmintis, sukuria jėgas ir dievybes
**1.** Kadangi tu klausėi apie moteriškumą: moteriškumas egzistavo, bet moteriškumo [pradžioje] nebuvo, **2.** ir ji sau paruošė galias bei dievybes, bet [ji] neegzistavo [kai] aš pasirodžiau, **3.** nes aš esu Esančiojo atvaizdas, bet aš atnešiau [jo] atvaizdą, kad [Esančiojo] vaikai galėtų žinoti, kas jiems priklauso, o kas yra svetimi. **4.** Štai! Aš jums atskleisiu viską apie šią paslaptį, nes poryt būsiu suimtas, **5.** bet mano išgelbėjimas bus arti.“
4. Dvylika archontų
**1.** Jokūbas tarė: „Rabbi, tu sakei: ‚Aš būsiu suimtas‘, bet aš – ką aš galėsiu padaryti (dėl tavęs)?“ **2.** Jis man tarė: „Nebijok, Jokūbai. **3.** Tave taip pat suims, bet pasitrauk iš Jeruzalės, nes būtent ji visada paduoda kartybės taurę Šviesos Sūnums. **4.** Ji yra daugelio archontų buveinė, bet tu išsaugosi savo išgelbėjimą jų akivaizdoje, kad galėtum atpažinti, kas jie yra [ir] kokie jie yra. **5.** Tu [įsitikinsi] ir išgirsi. **6.** Jie nėra [esantys], bet [archontai jie yra, kaip] tie dvylika [jėgų, turinčių visapusišką valdžią] (čia) žemai. **7.** [Žiūrėk! Taip yra su visais] archontais, [ir kiekvienas] iš jų [sėdi] virš savo hebdomado.“ **8.** Jokūbas tarė: „Taigi, rabbi, ar yra dvylika hebdomadų vietoj tų septynių, kurie minimi Raštuose?“ **9.** Viešpats tarė: „Jokūbai, tas, kuris kalbėjo apie šį Raštą, suprato jį tik iki šio taško. **10.** Aš, tačiau, atskleisiu tau, kas išėjo iš to, ko neįmanoma suskaičiuoti. **11.** Aš duosiu (tau) ženklą dėl jų skaičiaus. **12.** Dėl to, kas išėjo iš Begaliniojo, aš duosiu (tau) ženklą dėl jų matavimo.“
5. Septyniasdešimt dvi poros
**1.** Jokūbas tarė: „Na, ir kas dabar, Rabi? Štai! Aš nustatiau jų skaičių. Yra septyniasdešimt dvi poros.“ **2.** Viešpats tarė: „Tai yra tie septyniasdešimt du dangūs, kurie yra maži ir esantys po jais. **3.** Tai yra visų jų galios jėgos, ir jų dėka jie buvo įkurti, ir būtent jie buvo paskirstyti į kiekvieną vietą, kuri yra dvylikos archontų [valdžioje]. **4.** Mažoji jėga, gyvenanti tarp jų, sukūrė sau angelus ir nesuskaičiuojamas gausybes. **5.** Tačiau Būtybei buvo [...] suteikta [...]. **6.** Dėl [...] Būtybės [...]; jų yra nesuskaičiuojama gausybė. **7.** Jei dabar nori juos suskaičiuoti, negalėsi to padaryti, kol neatsikratysi aklo mąstymo, šio tave supančio kūno pančio, ir tik tada pasieksi Esantįjį, ir nebebūsi Jokūbas. **8.** Vietoj to būsi tai, kas egzistuoja, ir visi tie nesuskaičiuojamieji bus pavadinti.“
6. Jėgų įveikimas
**1.** ‹Tačiau Jokūbas tarė: „Na, ir kas dabar, Rabi, kaip man pasiekti Esantįjį, jei visos šios jėgos ir šios gausybės stovi ginkluotos prieš mane?“ **2.** Jis man tarė: „Šios jėgos yra ginkluotos ne tik prieš tave vieną, bet ir prieš kitus. **3.** Šios jėgos ginkluojasi prieš mane, taip pat ir su kitomis [jėgomis]. **4.** Vietoj to jos ginkluojasi prieš mane [pasitelkdamos] teismą. **5.** Tada joms buvo suteikta [...] prieš mane [...] jų pagalba [...] šioje vietoje [...] kančios, ir aš jų neprakeiksiu, **6.** bet manyje bus tyla ir paslėpta paslaptis, tačiau aš bijau jų įniršio akivaizdoje.“ **7.** Jokūbas tarė: „Rabbi, jei jie ginkluojasi prieš tave, vis dėlto prieš tave nebus jokių (pagrįstų) kaltinimų. **8.** Tu atėjai su žiniomis, kad galėtum sudrausminti jų užmaršumą. **9.** Tu atėjai su atmintimi, kad galėtum sudrausminti jų neišmanymą, bet aš nesijaudinu dėl tavęs, nes tu pasinėrei į gilų neišmanymą, bet niekas iš to tavęs nesutepė, nes tu pasinėrei į gilų užmaršumą, o tavo atmintis liko su tavimi. **10.** Tu klajojai po purvą, o tavo drabužiai liko nesutepti, tu nebuvai palaidotas jų nešvarumuose, ir jie tavęs niekada nelietė. **11.** Ir aš nebuvau iš jų rūšies, nors apsivilkau viskuo, kas jiems priklausė. **12.** Mano viduje gyvena užmarštis, tačiau aš [prisimenu] dalykus, kurie jiems nepriklauso, ir gyvenu jų [nežinojime]. **13.** Aš atradau žinias, [ir] man nerūpėjo jų kančios [kurios yra išorinės], bet aš bijojau [jų] [akivaizdoje], kai jie suvokdavo.
7. Jokūbo išpirkimas
**1.** Ką jie darys? **2.** Ką galėsiu pasakyti arba kokią žinią galėsiu perduoti, kad galėčiau nuo jų pabėgti?“ **3.** Viešpats tarė: „Jokūbai, aš giriu tavo įžvalgumą ir tavo baimę. **4.** Jei ir toliau su meile žiūrėsi į kančią, tada nesirūpink niekuo kitu, tik savo išganymu, **5.** nes štai, aš išpildysiu šį likimą žemėje, kaip kalbėjau danguje, ir tau apreikšiu tavo išganymą.“
8. Planas, kaip nugalėti archontus
**1.** Jokūbas tarė: „Rabbi, kaip tu mums vėl pasirodysi ateityje, kai būsi suimtas, įvykdysi savo likimą ir pakilsi pas Esantįjį?“ **2.** Viešpats tarė: „Jokūbai, po šių įvykių aš tau viską atskleisiu, ne tik tavo labui, bet ir dėl žmonių neištikimybės, kad tarp jų atsirastų [ištikimybė], **3.** nes daugybė žmonių [atsivers] į ištikimybę, [ir] jie stiprės [joje], kol [pasieks pažinimą], **4.** o po to aš pasirodysiu, kad sudrausminčiau archontus. **5.** Aš jiems atskleisiu, kad jo neįmanoma suimti. **6.** Jei jis bus suimtas, tada jis suims juos visus. **7.** Dabar, tačiau, aš eisiu. **8.** Apmąstyk tai, ką pasakiau, ir tegul tai įsiskverbia į tavo vidų.“ **9.** Jokūbas tarė: „Viešpatie, aš skubėsiu, kaip tu pasakei.“
9. Jokūbas, Antrasis Mokytojas
**1.** Viešpats pasitraukė nuo jo ir įvykdė tai, kas buvo būtina. **2.** Kai Jokūbas išgirdo apie jo kančias, jis labai nuliūdo. **3.** „Jis“ laukė, kada pasirodys jo atėjimas, bet jis atėjo po kelių dienų, o Jokūbas vaikščiojo po kalną, vadinamą „Gaugelan“, kartu su savo mokiniais, kurie jo klausėsi su ilgesiu, ir „jie“ laikė jį guodėju, [ir] sakė: „Tai yra Antrasis [Mokytojas]“.
10. Jėzus padrąsina Jokūbą
**1.** [Tada] minia išsiskirstė, bet Jokūbas liko [vienas] melstis [melsdamasis], kaip buvo įpratęs, ir Viešpats jam pasirodė, o jis nustojo melstis, puolė jam ant kaklo ir pabučiavo jį. **2.** Jis tarė: „Rabbi, aš tave radau. **3.** Buvau girdėjęs apie tavo patirtas kančias ir labai sielojausi, nes žinai, koks aš užjaučiantis. **4.** Dėl šios priežasties, gerai apmąstęs, norėjau, kad negalėčiau žiūrėti į šiuos žmones. **5.** Jie turi būti teisiami už tai, ką padarė, nes jų poelgiai pažeidžia viską, kas yra derama.“ **6.** Viešpats tarė: „Jokūbai, nesirūpink nei manimi, nei šia tauta. **7.** Aš esu Tas, kuris egzistavo savyje. **8.** Aš niekada niekaip nenukentėjau, nei buvau kankinamas, ir šie žmonės man nepadarė jokios žalos, **9.** bet jiems buvo primesta archontų išvaizda, ir buvo verta, kad tai [įvykdytų] per juos, [bet kiekvienas iš] archontų [...] kuris [...]. **10.** [Jis] pyksta ant [tavęs,] „Teisiojo [Dieve], nes tu buvai] jam paklusnus, todėl neši šį vardą: „Teisusis Jokūbas“. **11.** Pamatysi, kaip atsitokėsi, nes mane pamačiau. **12.** Tu nutraukei šią maldą, nes esi „Dievo Teisusis“, o dabar apkabinai mane ir pabučiavai. **13.** Iš tiesų sakau tau: tu sukėlei didelį įniršį ir pyktį prieš save, bet dėl to, kad įvyktų kažkas kito.“ **14.** Tačiau Jokūbas, verkdamas, buvo prislėgtas ir labai nuliūdęs, ir abu atsisėdo ant riedulio. **15.** Viešpats jam tarė: „Jokūbai, būtent dėl to tu patirsi šias kančias, tačiau nesigailėk savęs, nes kūnas silpnas. **16.** Ji patirs tai, kas jai lemta, bet tu pats nebūk silpnas ir nebijok.“ **17.** Viešpats [nutilo, o] Jokūbas, tai išgirdęs, nusibraukė [iš akių] ašaras, ir [skausmas], kuris buvo [jo širdyje], tapo daug lengvesnis. **18.** Viešpats [jam tarė: „Jokūbai], štai, Aš tau atskleisiu tavo išgelbėjimą.
11. Mokesčių rinkėjai
**1.** Kai jie tave suims, o tu priimsi šį kentėjimą, minia ginkluosis prieš tave, kad „jie“ galėtų tave suimti, bet ypač trys iš jų tave suims – tie, kurie sėdi kaip rinkliavos rinkėjai. **2.** Jie reikalauja ne tik rinkliavos, bet ir smurtu atima sielas. **3.** Kai pateksi į jų rankas, vienas iš jų, kuris yra Sargybinis, tau pasakys: „Kas tu esi ir iš kur esi?“ **4.** Tu jam atsakysi: „Aš esu Sūnus, ir esu iš Tėvo.“ **5.** Jis tau pasakys: „Koks tu esi sūnus ir kuriam tėvui priklausai?“ **6.** Tu jam atsakysi: „Aš esu iš Tėvo, kuris [egzistavo] pirmiausia, ir Sūnus, kuris [yra] Pirmojo Egzistuojančio viduje.“ **7.** Jis [paklaus] tavęs: „O [iš kur tu atėjai]?“ **8.** Tu jam [atsakysi: „Iš to, kas buvo pirmiausia], nes aš [...]. **11.** „[...] svetimieji?“ **12.** Tu jam atsakysi: „Jie nėra visiškai svetimi, bet jie yra iš Achamotės, tai yra, iš Moters, ir ji juos sukūrė, kai nuvedė giminę iš to, kas buvo pirmiausia. **13.** Todėl jie nėra svetimieji, bet priklauso mums. **14.** Viena vertus, jie priklauso mums, nes ta, kuri yra jų Valdovė, yra iš to, kas egzistavo iš pradžių. **15.** Kita vertus, jie yra svetimieji tuo, kad Pirmasis Egzistuojantysis nesusijungė su ja tuo metu, kai ji sumanė juos sukurti.“ **16.** Vėl jis tau pasakys: „Kur tu eini?“ **17.** Tu jam atsakysi: „Į tą vietą, iš kurios atėjau, ten ir sugrįšiu“, bet kai tai pasakysi, būsi toli nuo jų veiklos. **18.** Tačiau kai pateksi į trijų tarnų, kurie toje vietoje smurtu sugauna sielas, rankas, [...]. **19.** Jiems pasakysi: „Aš esu indas, [vertingesnis] už [Achamotą, kuri jus sukūrė].“ **20.** [...] jūsų [...], tai yra, [...] virš jos šaknies, argi neatsibudsite? **21.** Aš, tačiau, šauksiuosi nesunaikinamos išminties, [kuri] yra Sofija, gyvenanti Tėvo viduje, kuri yra Achamotos motina. **22.** Achamot nebuvo paskirtas joks tėvas, taip pat [joks] vyriškasis [partneris]. **23.** Ji, priešingai, yra [moteris], kilusi iš moters. **24.** Ji jus sukūrė be [vyro], kai gyveno viena, nes nežinojo apie tuos, kurie [...] jos motiną, nes manė, kad ji yra vienintelė, kuri egzistuoja. **25.** Aš, tačiau, šauksiuosi jos motinai, ir tada jie pateks į sumaištį. **26.** Jie kaltins savo šaknį ir savo motinos giminę. **27.** Tu, tačiau, pakilsi pas [tuos], kurie yra tavo [...].
12. Apreiškimo perdavimas
**1.** [...] apie [Pirmąjį Egzistuojantįjį ir] dvylikos mokinių bei [septyniasdešimt] dviejų porų [ir] moters Achamoth, kuri verčiama kaip „Sofija“, bet (aš atskleidžiau), kas aš esu, ir nesunaikinamą Sofiją, per kurią jūs būsite išgelbėti kartu su visais Egzistuojančiojo vaikais, kurią jie patys atpažino ir paslėpė [savo viduje]. **2.** Jūs ją paslėpsite [savo viduje] ir tylėsite, bet atskleisite tai Addeosui, kai išeisite (iš kūno), ir tuoj pat [bus pradėtas karas] prieš šią žemę. **3.** Todėl [verkite] dėl to, kuris lieka Jeruzalėje. **4.** Tačiau tegul Addeos šiuos dalykus išsaugo savo mintyse. **5.** Dešimtaisiais metais Addeos atsisės ir juos užrašys, o [kai] juos užrašys [...], jie bus perduoti [Manaeliui, nes jis] turi šį [šventą vardą ...]. **8.** [...] jo vardas bus „Levi“. **9.** Tada jis [ne]pasakys [nė] vieno žodžio iš to, ką [aš] sakiau anksčiau. **10.** [Jis vesi] moterį, kilusią iš Jeruzalės, iš „savo“ [giminės, ir] kartu su ja susilauks [du] sūnus. **11.** Jie paveldės šiuos dalykus, [o] [vyresniojo] protas taps išdidus, ir [šie dalykai] bus iš jo atimti, iš jo proto. **12.** Tačiau jaunesnysis juose augs, ir tai jam bus skirta, paslėpta jo viduje, kol [jis] sulauks septyniolikos metų, [o žemė kariaus] [...]. **13.** [... daugybė] provincijų [... o kai kurios] bus išgelbėtos per [jį]. **14.** Jo bendražygiai uoliai seks jo pavyzdžiu [...], jie jį paskelbs, ir [jie skelbs] šią žinią. **15.** [Tada] tai taps [išgelbėjimo] sėkla.“
13. Septynios moterys mokinės
**1.** Jokūbas tarė: „[Aš] džiaugiuosi [visais šiais dalykais], ir jie [gerai dera su tuo, kas yra mano] sieloje. **2.** Tačiau šių [kitų dalykų] aš tavęs paklausiu: kas yra tos [septynios] moterys, kurios [tapo] tavo mokinėmis? **3.** Ir štai! Visos moterys tave šlovina. **4.** Aš pats stebiuosi, kaip [jėgos] neturintys indai tapo stiprūs dėl [suvokimo], gyvenančio jų viduje.“ **5.** Viešpats [pasakė]: „Tu teisingai darai [stebėdamasis ...]. [...]. **7.** [...] [išminties] dvasia, [apmąstymų] dvasia, [patarimų ir] [jėgos] dvasia, [proto] dvasia, žinių dvasia, [baimės] dvasia. **8.** [Tuo metu], kai mes perėjome [šio] archonto, kurio [vardas] Adonaios, [teritoriją], [aš nuėjau] pas jį, o [jis buvo] neišmanus, [nes kai] aš pasitraukiau nuo jo, [kai jis] manė, kad aš esu [jo] sūnus, jis buvo maloningas [man], tarsi būčiau jo sūnus, **9.** ir tada, prieš ‹man› pasirodant šioje vietoje, jie buvo atvesti tarp [šios] tautos, nes [šioje vietoje] nebuvo pranašų [...]. **10.** [...] išsipildys.“ **11.** Jokūbas [pasakė]: „Rabbi, [tu] įtikino mano širdį [dėl] to. **12.** Iš tų [septynių, kurie buvo paskirti] kartu, kurie iš jų yra [labiau gerbiami už kitus]?“ **13.** Viešpats tarė: „[Jokūbai], aš tave giriu [už tavo įžvalgumą...], žodis [...], nes [tu] atsikratai [savęs] taurės, tai yra, kartumo, **14.** [nes] nė vienas iš [archontų] nesusirinks prieš tave, [nes tu] [pradėjai] atpažinti [tuos, kurie yra tavo]. **15.** Nuo pradžios iki galo atsikratyk visos neteisybės, **16.** ir pasirūpink, kad jie nepavydėtų tau, kai tu tari šiuos [aukštus] žodžius. **17.** Sutik su šiuo [kitu dalyku]: Salomė, ir Marija, [ir] [Ars]inoė [...]. **19.** [... pirmųjų vaisių aukos ...,] **20.** [nes] [Aukščiausiojo] kunigas priima [pirmuosius vaisius, ir] juos aukoja [kaip] deginamąsias aukas ir [aukojimo aukas]. **21.** Aš, tačiau, nesu toks, **22.** bet pirmųjų vaisių aukas iš [Nesunaikinamojo] aš nešu į Dangų [ir išskleidžiu] jas, kad pasirodytų [tiesos] galia, **23.** nes tai, kas yra sunaikinama, pakilo į tai, kas yra nesunaikinama, ir moteriškoji veikla pasiekė vyriškąją veiklą.“ **24.** Jokūbas tarė: „Rabbi, o šie trys – ar jie buvo pasmerkti [žūčiai], nes buvo išnaudojami ir taip pat persekiojami [...]?“ **27.** [... Sapira ir Susana [ir Johana]]. **28.** Štai! [Aš] [atskleidžiau] jums kiekvieną dalyką [ir] niekuo [neapleidžiau (nieko) ...], nes jūs gavote [pirmųjų vaisių auką] žinių, ir dabar [žinote], į kokią [vietą] [jūs] eisite. **29.** [..., ir] jūs [taip pat] rasite ramybę. **30.** Aš, tačiau, išeisiu ir pasirodysiu [jiems], nes jie buvo ištikimi jums, kad [jie] susitartų dėl savo [palaiminimo] ir išgelbėjimo, ir kad šis apreiškimas būtų įgyvendintas.“ **31.** Ir tuo metu jis pasitraukė.
14. Jokūbo kankinystė
**1.** Jis tuoj pat sudraudė dvyliką ir [tarp jų] suteikė vienybę [ir žinių gausą] [...]. **3.** [...]. Vietoj [...]. **4.** Tačiau dauguma [teisėjų], supratę, kad prieš jį nėra jokio (teisinio) kaltinimo, jį [išleido]. **5.** [Kiti ir] žmonės [jį sučiupo], sakydami tiems, kurie sukilo: „[Paimkime] [šį] iš šios žemės, nes jis nėra [vertas] gyventi.“ **6.** Dabar jie išsigando. **7.** Jie sukilo, sakydami: „Mes nesame atsakingi už šį kraują, nes teisus žmogus žus dėl neteisybės.“ **8.** Jokūbas nuėjo, kad [...]. [...]. **9.** „[Mano] Tėve [danguje, atleisk] jiems, nes [jie nežino], ką [daro]“. Jokūbo apokalipsė --- *Šaltinis: [https://othergospels.com/1james/](https://othergospels.com/1james/)* *Vertėjas: Samuel Zinner; redagavo Mark Mattison* *Licencija: Viešoji sritis — „Other Gospels Nag Hammadi Initiative“ dedikacija (žr. https://othergospels.com/about/). Komentarai ir įvadai neįtraukti.*